Life’s a blur: free fall into nothing

Ir vakar vakare mane aplankė mintis: geriau jau aš neįsimylėčiau. Geriau jau tu nesielgtum taip, kad man kiltų pagunda įsimylėt, - tebegalvojau šįryt, gavusi dar vieną rūpestingą tavo žinutę, - nes tada, brangusis, galėsi su manimi ir tvarkytis.
Galiu iškart pasakyti, kad lengva nebus.

(pusė tų, kurie išdavė, buvo geresnė pusė)

Aš negaliu mokytis, tik ne dabar. Negaliu rašyti kursinio. Niekaip.
Galiu gerti visokį alkoholį kopose, braidyti po jūrą, garsiai dainuoti mašinoje, šokti iki nuprotėjimo, pirkti degtinę su citrina, miegoti, sapnuoti erotikas, galvoti apie mūsų susitikimus, galvoti apie verslo (cha!) pietus  darbo metu, nes jūsų vakarai ir savaitgaliai, savaime suprantama, užimti; galiu galvoti, ką apsirengus, daryti visokius dalykus, kurių dabar tikrai tikrai neturėčiau daryti, ne čia ir ne dabar, bet viskas ateina dabar ir čia, ir ką jūs man.

Planuoju pasimatymus, ieškau gražių auksinių auskarų, vaikštau su naktinukais ir lakuoju nagus ciklameno spalva.
Dar klausiu, jei galima, kiek metų tu vedęs?

She’s thinking how did I get here and wondering why

Aš tau būsiu lapė, kada nors, bet ne šiandien; šiandien aš tau būsiu praeinantis veidas, galbūt palinkęs virš tavojo labai arti ir tavo pirštai velsis mano plaukuose; mes išsiskirsime be prisiminimų ir be žvilgsnių; visuomet viską baigia rakinamos durys, kurių raktų neturim.

Šiandien yra diena tokios melancholijos, kurią norėtųs nusipurtyt, ir tos mintys, kad ne, aš nesu graži moteris ir niekados nebuvau, ir tu manęs neprisiminsi, o aš, turbūt, prisiminsiu jūsų - ne veidus, o bučinius.

Iš tiesų tik keli man patiko.

Ir tada, kai jau gėrėm kavą, supratau, kad man patiko tas vyras.

Jis buvo dėmesingas. Jis nesiguodė. Jis pasakojo apie gerus filmus ir muziką.
Velniškai įgudusiai atsagstė mano marškinius ir glostė pilvą.
Paskui išvirė kavos ir palydėjo parūkyti.

Atsisveikinome pasibučiuodami į skruostą.

Vienu metu skaičiavau, kad mano tėtis vyresnis už jį trejais metais.

Bet šiandien aš taip nieko nesigailiu, aš tokia nuilsusi, noriu gulėti prie Baltojo tilto  užsidėjusi akinius nuo saulės, noriu gulėti paplūdimy, gerti saldų kokteilį ir pamoti tau pirštu.

Auč.

Diena prasidėjo keistai.
Begerdama rytinę kavą feisbuke pamačiau tavo nuotraukas. Bandžiau atspėti, kuri iš kelių moterų galėtų būti tavoji. Šiek tiek nujaučiu tai.
Prisiminiau, ką man kalbėjai apie meilę.
Tada pamiršau.

Vakarykštis vaikinas rašinėja banalias žinutes; vyriškis irgi rašinėja žinutes - apie laisvalaikį su žmona; grupiokas labai gražiai šypsosi ir važiuodama namo galvoju, kaip norėčiau su juo nueiti į kiną.
Apsirengčiau paprastus paprasčiausius džinsus, jis paimtų mane iš namų, nes aš juk, ak, prastokai vairuoju, pirktume spragėsius ir daug juoktumėmės.
Gal net laikytų mano ranką, nes filmas būtų baisus.
O paskui, paskui būtų taip, kaip būna po mielų pasimatymų.
Parvežtų mane namo.

Galvoju, this heart won’t be mine.
Aš juk tiesiog per daug laiko mąsčiau, kaip ateisi pas mane ir kaip nustebusi atidarysiu tau duris, bet taip niekada ir neatėjai.

Šiandien buvau tokiam pasimatyme.
Vaikinas internete pasirodė malonus, feisbuke - padorios nuotraukos IR jis turėjo britvą.
Dar nebuvau su vaikinu, kuris turėtų britvą. Ir tai buvo didelis argumentas.

Aišku, in the end to motociklo jis jau nebeturi. BET turi dviejų dienų barzdelę, dėl kurios namo parėjau išplaukusiom lūpom. Ir dar jis turi tokias dideles AKIS, kuriomis į mane žiūrėdamas pasakė: tu mane labai sužavėjai.
Gal DRAUGAUJAM?

Turbūt pirmą kartą gyvenime išgirdau šitą klausimą, adresuotą man.
Sakiau, tai reikštų, kad nebegalėsiu eiti į pasimatymus su kitais vyrais?
Ir tada jis NESUPRATO.

Grįžus namo dingtelėjo mintis, kad norėčiau, jog pro visus tuos vyrus nusivestum mane už rankos, ir, mums nuėjus, jie žiūrėtų į mano kojas, kurių nebeglostys.
Ir nenorėčiau, kad pamatytum mane su jais, nes dabar, po vieno calsbergo, labai ilgiuosi (ne)ramių tavo rankų.